Vilniaus universiteto
bibliotekos
istoriniai rinkiniai
Įžangos žodis

J. Lelevelio salė 131 KB



Vilniaus universiteto biblioteka įkurta 1570 m. Jos pagrindą sudarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto bei Vilniaus vyskupo sufragano Jurgio Albinijaus knygų rinkiniai. Universiteto biblioteką papildė ir Vilniaus vyskupo bei Vilniaus universiteto steigėjo Valerijono Protasevičiaus testamentu paliktos keletas tūkstančių knygų, daugelio to meto Lietuvos bažnyčios hierarchų bei didžiųjų krašto magnatų dovanoti knygų rinkiniai. Ilgainiui bibliotekoje buvo sukaupta daug retų spaudinių. Nuo 1965 m. Vilniaus universiteto biblioteka yra Jungtinių Tautų organizacijos ir jos padalinių depozitinė biblioteka, ji gauna ir UNESCO dokumentus. Dabar bibliotekoje saugoma 5,3 milijono spaudinių.

Retų spaudinių skyriuje yra apie180 tūkstančių didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės vertės spaudinių, išleistų iki 1800 metų: 313 inkunabulų, 1650 paleotipų, žymių Vakarų Europos leidėjų - Aldų, Elzevierų, Plantinų - leidinių, didžiausias Lietuvoje senųjų lietuviškų knygų rinkinys. Čia saugomas kartografijos fondas iš daugiau kaip 1000 senųjų atlasų ir 10 tūkstančių žemėlapių, sudarytų žymiausių XVI-XVIII a. pasaulio kartografų. Jame yra ir Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelewelio kartografijos kolekcija.

Rankraščių skyriuje saugoma per 226 tūkstančius XIII-XX a. dokumentų įvairiomis pasaulio kalbomis. Viena didžiausių rankraščių fondo dalių - senojo Vilniaus universiteto ir jo profesorių asmeniniai archyvai. Mokslo raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje rodo traktatų ir mokslo darbų rinkinys. Rankraščių skyriuje yra ir specialiųjų rankraščių rinkinių bei kolekcijų: meno kūrinių, architektūros planų, pergamentų, gaidų, autografų, fotografijų ir kt. Pergamentų kolekcijos rankraščiai įdomūs ne tik dėl turinio, bet ir dėl įvairių vaško antspaudų. Autografų kolekcijoje yra Victoro Hugo, Voltaire’o, Pierre’o Jeano Beranger ir kitų žymių žmonių autografų.

Puoselėjant senų bibliotekų tradicijas, kolekcionuoti ir dailės kūriniai. Grafikos darbai Vilniaus universiteto bibliotekoje renkami ir saugomi nuo XIX a. pradžios, kai 1805 m. Vilniaus universitete buvo atidaryta Raižybos katedra ir įkurtas Graviūrų kabinetas. Dabar ši unikali bibliotekos fondo dalis, kurioje yra apie 73 tūkstančius darbų, saugoma Grafikos kabinete. Jame yra ir ekslibrisų rinkinys - Lietuvos, Lenkijos ir kitų kraštų knygų ženklai, sukurti XIX amžiaus antroje pusėje.

Universiteto bibliotekos padalinys yra ir muziejus, kuriame sukaupta Lietuvos istorinės grafikos, medalių ir ordinų rinkinių. Ypač vertinga muziejaus numizmatikos kolekcija, kurios pasididžiavimas - 1930 m. rastas Vilniaus lobis: 50 kg sidabrinių XII-XIV a. lydinių. Muziejuje saugoma ir senųjų observatorijos teleskopų, gaublių, Vilniaus universiteto ikonografinė medžiaga.

Šiame kompaktiniame diske pateikiami reikšmingiausi Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose esantys spaudiniai, rankraščiai, grafikos darbai ir kiti eksponatai. Dėkojame UNESCO, finansavusiai šį projektą.

Parašas

Birutė Butkevičienė
Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė

Grįžtis


©  UNESCO; Vilniaus universiteto biblioteka, 1998
Atnaujinta 1998  birželio 1 d.